Apie mane trumpai
Aš esu Jurgita – geštalto psichoterapijos studentė, koučerė ir lilos meistrė. Trijų vaikų mama, žmona, draugė… Tačiau visų svarbiausia – žmogus, kuriam pažįstami vidiniai klausimai, nerimas, emociniai išgyvenimai ir kelias į gilesnį santykį su savimi.
Tikiu, kad kiekvienas iš mūsų jau savyje turime visus reikalingus resursus – tik kartais jiems pamatyti prireikia saugios erdvės, palaikančio santykio ir laiko išgirsti save. Mano darbe svarbus gyvas kontaktas, pagarba tavo tempui ir autentiškumas – be spaudimo „būti geresniu“, „stipresniu“ ar „teisingu“.
Kviečiu tave į procesą, kuriame gali tyrinėti savo jausmus, ribas, santykius ir gyvenimo pasirinkimus taip, kaip jie yra dabar. Be kaukių. Be skubėjimo. Su daugiau aiškumo, gyvybės ir ryšio su savimi.
"
Kelias į žmogaus vidinį pasaulį mano gyvenime prasidėjo gerokai anksčiau, nei pati sau leidau tai pripažinti. Dabar jau beveik prieš penkiolika metų, dirbdama žurnale, pirmą kartą prisiliečiau prie psichologijos pasaulio taip, kad viduje kažkas labai stipriai surezonavo. Atsimenu tą jausmą — „čia yra kažkas labai mano.“ Tuo metu ši mintis atrodė tolima, beveik nereali. Gyvenimas turėjo savų planų, o aš — savų vaidmenų.
Bėgant metams atėjo motinystė, santykiai, atsakomybės, kasdienybės tempas. Iš išorės gyvenimas atrodė pilnas, tačiau kažkuriuo momentu aiškiai pajutau, kad vis labiau tolstu nuo savęs. Buvo jausmas, lyg stebėčiau savo gyvenimą iš šono — lyg viskas vyktų, o manęs pačios tame būtų vis mažiau.
Tas suvokimas tapo vienu svarbiausių lūžio taškų. Mano gyvenime atsirado moterų ratai, savęs pažinimo praktikos, koučingo mokymai, vėliau lilos kelias, asmeninė terapija… O galiausiai — geštalto psichoterapijos studijos.
Geštalto kryptis mane patraukė savo gyvumu, jautrumu ir požiūriu į žmogų kaip į visumą. Čia svarbus ne tik klausimas „kas vyksta?“, bet ir „kaip tu tai išgyveni dabar?“ Svarbus kontaktas, santykis, kūno pojūčiai, emocijos, autentiškas buvimas. Būtent tame atpažinau labai daug savęs.
Man pačiai pažįstamos temos, su kuriomis susiduria daugelis: perfekcionizmas, kontrolė, prisitaikymas, nerimas, ribų paieškos, savivertės klausimai, motinystės transformacija, santykiai, kūno pokyčiai, tapatybės paieškos. Galbūt todėl savo darbe taip stipriai tikiu gyvu, žmogišku susitikimu.
Šiandien mokausi gyventi kitaip — labiau girdėti save, pastebėti kūno siunčiamus signalus, pasitikėti savo jausmais ir pasirinkimais. Santykiuose atsirado daugiau tikrumo, aiškumo, artumo ir gyvybės. Atrodo, lyg iš naujo mokyčiausi gyventi savo gyvenimą — jau ne iš stebėtojo pozicijos, o kaip pilnavertė jo dalyvė.
Tikiu, kad tobulų gyvenimų nėra. Yra žmonės. Su savo istorijomis, patirtimis, žaizdomis, stiprybėmis ir ilgesiais. Ir tikiu, kad kai atsiranda noras pažvelgti giliau, drąsa susitikti su savimi ir pasirengimas eiti savo keliu — gyvenimas iš tiesų gali keistis.
Tai, kuo remiuosi savo darbe...
Mano profesinis kelias šiandien remiasi studijomis, praktika ir asmenine patirtimi. Tikiu, kad lydėti kitą žmogų galima daug giliau tada, kai pati esi pasirengusi susitikti su savo klausimais, baimėmis, ribomis ir augimo etapais.
Šiuo metu studijuoju geštalto psichoterapiją, gilinu žinias apie žmogaus emocinius procesus, santykius, kontaktą ir vidinius pokyčius. Prieš tai mano kelyje atsirado koučingo mokymai, savęs pažinimo praktikos, lilos vedimas bei asmeninė terapija, kuri iki šiandien išlieka svarbia mano profesinio ir žmogiško augimo dalimi.
Darbas su žmonėmis mane moko, kad kiekviena istorija yra unikali. Todėl man svarbu kurti erdvę, kurioje žmogus gali jaustis priimtas, girdimas ir matomas savo tempu.
Mano profesiniame kelyje:
✨ Geštalto psichoterapijos studijos
✨ Koučingo mokymai ir praktika
✨ Lilos vedimo patirtis
✨ Nuolatinis asmeninis ir profesinis augimas
✨ Asmeninė terapija ir supervizinis procesas
